- dvylekis
- dvylẽkis sm. (2) K; R104 trijų skatikų pinigas, verdingis; Vvr carinė dviejų kapeikų moneta: Dvylẽkis, arba patreinis, yra pinigas J. Duok dvylẽkį ir sek paskui Nm. Jis turi pinigų tik tris dvylekius BsMtI23. Už dvylẽkį tik silkę gali nusipirkti Šn. Pigios grūšios – po dvylẽkį, po dvylẽkį! (turguje šaukia) Dkš. Išleisk katę lauk – gausi dvylẽkį Kt. Nori žmogus bent dvylekį užpelnyti J.Jabl. ^ Skonis kaip už dvylekį LTR(Šn). Be dvylekio nėr nė proto S.Dauk. Jis nė dvylẽkio nevertas Gs.
◊ sàvo dvylẽkį kýšt (kìšti, prikìšti) kištis į kitų kalbą: Nekìšk čia sàvo dvylẽkį KzR. Kyšt ir jis savo dvylẽkį Dkš. Ir jis sàvo dvylẽkį prikìšo Gs. Jis dar mat kiš čia savo dvylekį P.Vaičiūn.
Dictionary of the Lithuanian Language.